- riklius
- 1 rìklius sm. (2) Varn, Brs, Tl, rỹklius (2) apsirikimas, klaida: Be jokio rìkliaus sakau, t. y. be apsirikimo J. Kalbėti … be rìkliaus KŽ. Audėja audė aštuonnytį, negerai sustatė langus – padarė rìklių KlvrŽ. Tu mun nedaryk rìkliaus Štk. Stambesniejie rỹkliai (korektūros klaidos) JV895psl. ║ neaiškumas: Pas mus yra visokių riklių Lk.
Dictionary of the Lithuanian Language.